Pirmoje straipsnio dalyje analizuojamas ankstyviausias Šiluvos legendos variantas (1661) ir vėlesnės jo transformacijos visą dėmesį sutelkiant ties legendoje itin sureikšminta protestantizmo ir katalikybės ideologine kova dėl simbolinio bažnytinio daiktiškumo. Antroje straipsnio dalyje bažnytinio daiktiškumo aspektu analizuojamas Motiejaus Valančiaus apsakymas "Mielaširdinga ponia" (1868), kurio herojė malonių susilaukia dėl simbolinio bažnytinio daikto - kryžiaus - transformacijų. Straipsnyje daromos apibendrinančios išvados: (a) apie neišvengiamą "bažnytinio daiktiškumo" sklaidą tiek į simbolinę-sakralią, tiek į trivialią-profanišką sferas; (b) apie tokios "dvejopos" sklaidos katalikišką natūralumą, vientisumą; (c) apie "lokalios kataliky...